Per metus dėl griežtų migracijos apribojimų Lietuva neįsisavina apie 20 mln. Eur, kuriuos galėtų surinkti per mokesčius, skaičiuoja Dovydas Varkulevičius, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.
„Dabar per metus įsikuria apie 70-80 naujų technologijų įmonių. Kadangi esame sąlyginai saugi zona, o Ukrainoje neramumai tęsiasi, Rusija tampa labiau izoliuota valstybė, o daug tų įmonių turi klientus Europoje, mes esame patogi lokacija ukrainiečiams, baltarusiams ir rusams. Išvada yra labai paprasta – esant palankioms sąlygoms, per metus persikeltų dar bent 50 kompanijų“, – mano p. Varkulevičius.
Departamento direktorius skaičiuoja, ką sėkmės atveju šių kompanijų persikėlimas galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai. Anot jo, kiekviena pradedančioji bendrovė galiausiai įdarbina nuo 10 iki 15 žmonių, kurių vidutinis atlyginimas būtų ne mažesnis negu 2.000 Eur į rankas. Tai reiškia, kad jie sumokėtų bent 120.000 Eur mokesčių per metus.
Pašnekovas kalba, kad reiktų pridėti ir tai, kad geometrine progresija augantys pradedantieji generuoja milijoninius pinigų srautus, galima tikėtis dar nuo 100.000 iki 500.000 Eur kitų mokesčių. Be to, įmonės nuomojasi biurus, naudojasi komunikacijomis, transportu, jų darbuotojai valgo ir apsipirkinėja. Taigi, uždirbamus pinigus išleidžia čia ir sumoka dar daugiau mokesčių.
Žinoma, toks skaičiavimas nepretenduoja į Statistikos departamento analizės tikslumą, o veikiau būtų vertinamas kaip spekuliacija. Bet su p. Varkulevičiumi spekuliuojame toliau. Sakykime, kad viena sėkminga pradedančioji bendrovė per metus galėtų sumokėti apie 400.000 Eur. Jeigu pritrauktume 50 tokių augančių kompanijų, per metus į šalies biudžetą jos įneštų apie 20 mln. Eur.
Praktika rodo, kad pradedantieji gali augti labai sparčiai. Pavyzdžiui, drabužių mainų platforma „Vinted“ ir idėjas, kaip praleisti laisvalaikį, siūlanti programėlė „Yplan“ yra pritraukusios po daugiau 20 mln. Eur investicijų, nors veikia vos kelerius metus. Revoliuciją pasauliniame taksi sektoriuje sukėlusi JAV bendrovė „Uber“, pradėjusi veiklą 2009 m., jau yra vertinama daugiau nei 40 mlrd. USD.
„Įmonės vystosi ir auga, per 5 metus potencialiai jos gali padidėti 10 ar 20 kartų, tai reiškia, kad tokiu atveju mes nepasiimame, sakykime, poros šimtų milijonų eurų“, – svarsto p. Varkulevičius.
VŽ rašė, kad į Lietuvą persikeliantys ir čia jau veiklą vykdantys pradedantieji susiduria su problemomis, kurios atgraso nuo Lietuvos. Jų netenkina 3 mėnesius, o paprastai ir ilgiau trunkantis leidimų laikinai gyventi ir dirbti gavimas, nusistatymas, kad aukštą kvalifikaciją patvirtina tik aukštasis išsilavinimas. O jį turi ne visi profesionalai .
„Mano brolis šiuo metu dirba „Google“, anksčiau dirbo „Microsoft“ ir prisidėjo prie naujausios „Windows“ versijos kūrimo. Lietuvos Vyriausybė mano, kad jis nėra pakankamai kvalifikuotas dirbti šalyje. Jis netinka, nes vietoje studijų dirbo „Microsoft“. Taigi „Microsoft“ ir „Google“ sako, kad jis kvalifikuotas, tačiau su tuo nesutinka Lietuvos Vyriausybė. O kas yra labiau kvalifikuotas tai spręsti?“, – anksčiau ironizuodamas VŽ sakė, Danielis Ray, muzikos programinės įrangos pradedančiosios bendrovės „Xylo“ vadovas iš JAV.
Yra ir kitų reikalavimų, kurie trukdo pritraukti „startuolius“. Pavyzdžiui, įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nurodytas reikalavimas, kad vadovui norint gauti leidimą gyventi šalyje reikia įrodyti, kad bendrovėje yra sukurtos „ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“.