Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių.
Tvarka neaiški
Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.
„Norint priimti užsienietį, darbuotojo turi ieškoti 90 dienų, nors pati Darbo biržos sistema leidžia talpinti skelbimą tik 65 dienom. Pagal įstatymą, jei nori priimti ne daugiau nei 5 darbuotojus, užtenka tik mėnesio. Tačiau skambinant į Darbo biržą, išgirsti skirtingus atsakymus. Esame Rokiškyje ir dokumentus teikiame Rokiškio skyriui, šis pažiūri ir siunčia į Panevėžį, o pastarieji į Vilnių. Kyla klausimas – kam tas siuntinėjimas ir ar ne paprasčiau, jei mes tuos popierius pateiktume Vilniui?“, – svarsto jis.
Tuo tarpu, kaip sako Lietuvos Darbo biržos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė, skaitytojo teiginys yra nepagrįstas, nes nėra reikalavimo patalpinti darbo vietos skelbimą prieš 90 dienų.
„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos apraše“ nustatyta: darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, kuris nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, išskyrus šio Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose nurodytą užsienietį, prieš 3 mėnesius teritorinei darbo biržai pateikia informaciją apie prognozuojamą užsieniečių įdarbinimo poreikį. Šis reikalavimas netaikomas darbdaviui, kuris per artimiausius 6 mėnesius planuoja įdarbinti ne daugiau kaip 5 tos pačios profesinės kvalifikacijos užsieniečius“, – rašoma specialistės laiške.
Reikia įrodinėti kvalifikaciją
Tiesa, kaip teigia S. Gintautas, ši tvarka nėra labai aiški, mat skirtinguose regionuose dažnai išgirsta vis kitą informaciją.
Tačiau didžiausia problema atsiranda tada, kai , pasak jo, reikia pateikti dokumentuos, dėl planuojamo įdarbinti vadovo kvalifikacijos.
„Norint priimti vadovą iš ne ES šalių, reikia įrodyti jo kvalifikaciją, bet nežinau tokios specialybės ar kvalifikacijos, kuri įrodytų, kad asmuo yra vadovas. Niekas to neaiškina, kaip reikia įrodyti, nors juk valdyba sprendžia, koks vadovas yra reikalingas. Mes turime technologinę bendrovę ir mums reikalingas vadovas gali būti su inžinieriniu išsilavinimu. Pavyzdžiui, televizijos srities specialisto išsilavinimas su vadovavimu nieko bendro neturi, bet Darbo birža to nepaaiškina ir prašo siųsti dokumentus, o jie vėliau nuspręs. Su vadovo įdarbinimu yra labai sunkus dalykas ir neaišku, kokiu būdu ir kokiu diplomu įrodyti, kad jis tinkamas vadovauti“, – pasakoja S. Gintautas.
Anot pašnekovo, norint įdarbinti užsienietį iš ES šalių, pati valdyba sprendžia, ar jis tinka vadovauti, tačiau jei jis nėra iš ES šalies, reikia įrodinėti jo kvalifikaciją. Jam susidarė įspūdis, kad kliūtys atsiranda norint įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus.
„Juk kuo daugiau privažiuos talentingų vadovų, tuo geriau šaliai ir įmonės bus pajėgesnės. Pigią darbo jėgą iš Kinijos lengva įsivežti, o štai talentingų vadovų Lietuvai nereikia“, – svarsto S. Gintautas.
Skaityti daugiau