Pernai Lietuvoje buvo įregistruota keliais šimtais daugiau įmonių nei 2013-aisiais, tačiau norinčių pašmaikštauti nestinga. Žmonės naujus verslo subjektus pavadina ir ištiktukais, ir metaforomis, netikėtais žodžių deriniais.
Jaunieji verslininkai fantazija nesiskundžia, pavyzdžiui, kosmetikos priemones vyrams, auginantiems ūsus ar barzdas, Mažeikiuose siūlo mažoji bendrija „Suka ūsą“, rodo Registrų centro duomenys.
Šiaulių rajone, Vijolių kaime, Arvydas Lukoševičius įsteigė individualią įmonę „Pyst“. Įmonė dirba su rūkytais mėsos gaminiais. Paklausus, kodėl toks įmonės pavadinimas, verslininkas atviras: mėgino įvairias vardo ir pavardės kombinacijas, bet jų įregistruoti vis nepavyko, tad susinervinus pamėgintas ištiktukas „Pyst“ – ir buvo įmonė įregistruota.
Dirbantys maisto prekių ir paslaugų sektoriuje kūrybiškumo nestokoja, pavyzdžiui, Kaune įsteigta bendrovė „Senieji Teresės mėsos gaminiai“.
Pernai sostinėje įregistruota mažoji bendrija „Kiaulė Rūkė“. Tiesa, ji jau yra išregistruojama, bet jos kūrėjai įsteigė uždarąją akcinę bendrovę pavadinimu „Kiaulių valdovai“ – sausio pabaigoje įmonės įkūrėjai planuoja atidaryti užkandinę. Tiesa, prekės ženklas bus su žodžiu „keulė“.
„Mes atidarėme uab’ą, nes atsirado daugiau akcininkų, bet prekės ženklą naudosime su žodžiu keulė, jei mums leis, planuojame kavinės pavadinimą „keulė rūkė“, kaip ir socialiniuose tinkluose“, – DELFI kalbėjo bendrovės direktorius Rokas Medonis.
DELFI skelbė, kad įmonių kūrėjai dėl pavadinimų konsultuojasi su Valstybinės lietuvių kalbos komisija: jei pavadinimai neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, pavadinimai gali būti neįregistruojami.
Pavadinimą „Nuogas kąsnis“ bendrovei sugalvojo taip pat maitinimo paslaugų teikėjai – sostinėje yra restoranas tokiu pat pavadinimu, tik anglų kalba: „Naked bite“.
Kauno kavinę „Vinissimo“ valdo bendrovė „Labai reikėjo vakar“, o Klaipėdoje tiek baras, tiek individuali įmonė dalijasi tuo pačiu pavadinimu, tai – „Kreivas bokalas“.
Papasakojo, kaip sugalvojo pavadinimus
Su DELFI susisiekė bendrovės „Teisė“ direktorius Eimantas Galvydis: ši įmonė nurodo, kad pernai įkūrė bendroves „Petras Petraitis“, „Euro įvedimas“, „Violetinis megztukas“ ir kitas. Anksčiau ji skelbia įkūrusi tokias įmones kaip „Zuokula“, „Keberiokšt“, „Tu ti tu ti tu ti ta“.
„Pagrindinis steigimo tikslas – įmonių pardavimas. Tokia mūsų veiklos specifika, – komentavo įmonės vadovas, paklaustas, kodėl įmones taip pavadino. – Mūsų tikslas buvo ironizuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą sugriežtinantį naujai steigiamų įmonių pavadinimų kūrimą.
Taip pat bandėme atsižvelgti į Lietuvos aktualijas.“
Pasak jo, ką šiuo metu veikia parduotos įmonės, bendrovė nežino.
„Kai kurių įmonių pavadinimus pakeitėme, nes nesuradome potencialaus kliento. Vieni iš mūsų klientų galvojo Mažosios bendrijos pavadinimą. Daugumos iš jų Kalbos komisija nepatvirtino.
Pavadinimų seka: „Omnis“, „Amica“, „Pros“, „Magister“. Galutinis variantas – „Žirklės ir teptukas“, – pasakojo E. Galvydis.
Apsiskaitę ir kilmingi
Verslininkai į įmonių pavadinimus įpina ir literatūrinių motyvų. Varėnos rajone, Merkinėje, įkurta mažoji bendrija „Grainio liepa“. Grainio liepa yra aprašoma Vinco Krėvės apsakyme „Skerdžius“, kuris pradedama taip: „Du senu buvo Pagirių sodžiuje: Grainio liepa ir skerdžius Lapinas“.
Jei verslo pavadinimo dalis – mažybinis gyvūno ar paukščio pavadinimas, veikiausiai paslaugos teikiamos vaikams. Pavyzdžiui, Panevėžyje bendrovė „Pingviniukas“ administruoja vaikų laisvalaikio studiją, o „Asiliuko sapnas“ – kavinę vaikams.
Klaipėdoje atidaryta mažoji bendrija „Mama, aš sergu“, tai – privati vaikų klinika, o įmonė „Penkios dukros“ Vilniaus rajone siūlo poilsio, pramogų ir sporto komplekso paslaugas.
Tiesa, ne visi įmonių pavadinimai kuklūs. Šilalėje pernai įkurta „Pasaulio bamba“, Kaune – „Kilmingi projektai“, Vilniuje – „Pono statyba“. Varėnos rajone apdailos medžiagas siūlo mažoji bendrija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinė.
Pavadinimuose galima pamatyti ir mitologinių motyvų. Kauno rajone, Gervėnupio kaime, pernai įkurta mažoji bendrija „Valhala“, kol kas įmonė neskelbia, kokias paslaugas teikia. Skandinavų mitologijoje Valhala yra nukautųjų mūšyje karių buveinė.
Panevėžyje įkurta bendrovė „Berkutas“ su kuria taip pat nepavyko susisiekti. Ukrainoje „Berkut“ buvo specialios paskirties milicijos pajėgos, kaip Sovietų Sąjungos „Omon“. Po Krymo pusiasalio aneksijos, jame „Berkut“ išsaugojo savo pavadinimą ir įsiliejo į Rusijos jėgos struktūras, o Ukrainoje „Berkut“ atsisakyta po to, kai šioms pajėgoms priskirta atsakomybė už civilių mirtį Kijeve.
Mažosios bendrijos mėgsta šmaikštauti
Mažųjų bendrijų pavadinimams žaismingumo nestinga: Telšiuose įkurta bendrovė „Ne juokai“, Vilniuje – „Dingom“, „Dar kitaip“, „Kūrinys 10“, Kaune – „Duok penkis“.
Kauno rajone, Ramučių kaime, kavinė priklauso bendrovei „Amnezija“, Kretingoje veikia individuali įmonė „Geresnis gyvenimas“, o Vilniuje – „Gal investicijos“.
Kaune įkurta automobilių plovykla „Noriu praustis“, automobilių elektrines dalis remontuoja „Autošokas“, ką veikia taip pat Kauno „Autošlamštas“ – neskelbiama.
Naujosios Akmenės Respublikos g. 11-51 pernai įsikūrė 10 bendrovių, kurių pavadinimai traukia akį, tai: „Draugų verslas“, „Rimtas verslas“, „Geriausias verslas“, „Susano tarptautinė kompanija“, „Tikrai geras verslas“, „Privatus verslas“, „Sulemano prekyba“, „Globali korporacija“, „Energijos korporacija“ ir „Reklamos srauto sprendimai“.
Susisiekti su bendrovėmis „Keno finansai“, „Feniksiada“, „Ūkininko krivulė“, „Dirbk Anglijoje“, „Dega dangus“, „Tavo draugas 247”, „Aš kietas“, taip pat individualiomis įmonėmis „Protinga varna“, „Trečiadienis“, „Svarbus asmuo“, „Ilgas lokys“ nepavyko, tad belieka spėlioti, kokias paslaugas jos teikia.