Mažosioms bendrijoms gali tekti nuo savo bendrijos nariui išmokamų nuompinigių ir kitų pagal civilines sutartis sudarytų išmokamų išmokų vietoj 15% mokėti 50,3% dydžio mokesčius.
2015 m. gegužės 28 d. įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimas, kuris Mažųjų bendrijų (MB) nariams uždraudė teikti paslaugas MB pagal civilines sutartis.
„Visos išmokos mažųjų bendrijų savininkams pagal paslaugų sutartis, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, yra laikomos negaliojančiomis ir pagal viešai neskelbiamus VMI komentarus apmokestinamos tris kartus didesniais mokesčiais, nei jos būtų apmokestintos išmokant lėšas UAB akcininkams“, – teigia Daiva Čibirienė, MB „Sostinės auditoriai“ vadovė, knygos apie MB autorė.
Pavyzdžiui, jeigu UAB savininkas nuomoja savo UAB-ui patalpas, jo pajamos apmokestinamos 15% gyventojų pajamų mokesčiu. Jei tokias pačias patalpas už tokią pačią pinigų sumą MB nuomoja savo MB, nuomos pajamos apmokestinamos 50,3% mokesčiais.
Tokiu atveju reikia mokėti 15% gyventojų pajamų mokestį, 9% privalomojo sveikatos draudimą ir 26,3% valstybinio socialinio draudimo įmoką. Tokiais mokesčiais apmokestinamos ir išmokos pagal sutartis sudarytas iki 2015 m. gegužės 28 d.
VMI atsakyme į MB „Sostinės auditoriai“ paklausimą rašoma: „nuo 2015 m. gegužės 28 d. išmokėtas atlygis pagal su MB nariais iki 2015 m. gegužės 28 d. sudarytas civilines sutartis (išskyrus su MB vadovu sudarytą civilinę (paslaugų) sutartį vadovavimo paslaugoms teikti), laikytinas MB nario pajamomis, kurios deklaruojamos ir apmokestinamos kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos arba pajamos iš paskirstytojo pelno“.
Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, pažymi, jog nuompinigiai
gali būti apmokestinami arba kaip su darbo santykiais susijusios pajamos arba kaip pajamos iš paskirstytojo pelno.
„Palūkanos apmokestinamos taip, kaip numatoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Jos nepriskiriamos pajamoms susijusioms su darbo santykiais“, – pažymi p. Virvilienė. Ji taip pat teigia, kad senoms sutartims taikomos naujos nuostatos pagal pinigų išmokėjimo momentą – nauja tvarka taikoma išmokoms išmokėtoms po 2015 05 28.
Anot p. Čibirienės, norint mokėti pinigus iš paskirstytojo pelno, reikia šaukti susirinkimą – be to tokios išmokos vienam asmeniui neatitiktų proporcijų tarp MB narių. Tai įmanoma tik tuomet, jei MB narys yra vienas.
„Šį MB įstatymo pakeitimą iniciavo Ūkio ministerija. Dabar jinai aiškina, kad šito nenorėjo, ir to nedarė. Tačiau faktai tokie, kad mažajam verslui VMI pasirengusi skaičiuoti tris kartus didesnius mokesčius nei kitam ir tik dėl MB įstatymo pakeitimo, už kurį yra atsakinga Ūkio ministerija“, – teigia p. Čibirienė.
Gediminas Onaitis, ūkio viceministras, pažymi, jog atliekant Mažųjų bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėseną Finansų ministerija atkreipė dėmesį į atvejus, kai mažosios bendrijos nariai pagal paslaugų sutartį teikia mažajai bendrijai įvairaus pobūdžio paslaugas (buhalterio, valytojo) ir tokiu būdu sumažina pelno mokesčio bazę.
„Finansų ministerija Mažųjų bendrijų įstatymo projekte pasiūlė apriboti galimybę su mažosios bendrijos nariu sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo“, – teigia p. Onaitis.
Gilesnės šaknys
Anot p. Čibirienės, MB yra patraukli veiklos forma, nes pagal civilines sutartis iki pakeitimų jai paslaugas galėjo teikti ne tik jos vadovas (tai galima ir dabar), bet ir bendrijų nariai. Į MB buvo pertvarkyta nemažai didelių bendrovių.
„Problema ta, kad ne visuomet teikiamos paslaugos rinkos kaina atitiko išmokamas lėšas, tačiau VMI gali perkvalifuokti pajamas: jeigu valytojos darbas vertas 100 Eur, o išmokama yra 1.000 Eur, tai 900 Eur VMI gali priskirti darbo santykiams, – teigia p. Čibirienė, – tačiau buvo pasirinktas kitas kelias – uždrausti civilines sutartis.“
Anot jos, protingiau būtų apriboti MB dydį – nustatyti tam tikrus turto, darbuotojų skaičiaus apribojimus. Tuomet MB privalumais negalėtų pasinaudoti stambus verslas.