Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendų, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.
Akcijų perleidimas įforminamas sutartimi, kuriai privaloma paprastoji rašytinė arba notarinė forma. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartims, kai parduodama 25 procentai ar daugiau UAB akcijų arba UAB akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur, tokie sandoriai registruojami pas notarą arba sąskaitų tvarkytoją.
Kokios akcijos gali būti perleidžiamos? Uždarosios akcinės bendrovės akcijos, nesvarbu ar yra materialios, ar nematerialios, gali būti perleistos tik kai yra tenkinamos šios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnyje nustatytos sąlygos:
- perleidžiamos akcijos yra visiškai apmokėtos;
- bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos, ar įstatai, kuriais padidintas bendrovės įstatinis kapitalas, yra įregistruoti Juridinių asmenų registre.
Sandoris, kuriuo perleidžiamos neapmokėtos akcijos prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl yra niekinis. Pabrėžtina, kad tik perleidžiamos akcijos turi būti visiškai apmokėtos. Jei bendrovėje yra keli akcininkai ir tik vienas jų nėra visiškai apmokėjęs savo dalies akcijų, kiti akcininkai, tinkamai įvykdę savo prievoles apmokėti akcijas, gali laikydamiesi nustatytos procedūros perleisti turimas akcijas.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrą iš esmės reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis. Bendruoju atveju uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas susideda iš tokių etapų:
- akcininko pranešimas bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas;
- bendrovės pranešimas kitiems akcininkams apie pareikštą ketinimą parduoti bendrovės akcijas;
- akcininkų pranešimas apie pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas arba atsisakymą pasinaudoti šia teise;
- akcijų perleidimo sandorio pasirašymas;
- pasikeitusių duomenų apie bendrovės akcininkus užregistravimas.
Nusprendęs parduoti turimas uždarosios bendrovės akcijas ar jų dalį, akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, jų kiekį ir kainą. Pabrėžtina, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, pirmumo teise nėra kam pasinaudoti, tad ir pranešti bendrovei apie ketinimą perleisti jos akcijas nereikia. Patartina tokį pranešimą, skirtą bendrovės vadovui, įteikti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku.
Akcijų perleidimo sandoris
Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai keliami ne tik bendrieji sutarčių reikalavimai, bet ir specifiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, jos kodas, buveinė, perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė. Nesant šių duomenų, akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra niekinis.
Laikantis įstatymo raidės, niekiniu pripažįstamas netgi sandoris, kuriame nėra nurodyta perleidžiamų akcijų nominali vertė. Tokia įstatymo leidėjo nuostata vertintina gana kritiškai, kadangi akcijų nominali vertė tikrai nėra itin svarbus kriterijus, lemiantis akcijų perleidimo sandorio sudarymą.